Dzūkų poringės

Turbūt nėra kito lietuvių rašytojo, kurio kūryba būtų taip glaudžiai ir įvairiai susijusi su tautosaka, kaip Vinco Krėvės. Knygoje „Dzūkų poringės“ (1934). išspausdintos šešios legendos.: „Raigardo miestas“, „Liškiava ir Merkinė“, „Karalius Žvaigždiklis“, „Šarūnas“, „Šarūnas liaudies dainose“, „Poteronių kalnas“. Šios legendos, pasak autoriaus, priklauso tai rūšiai, kuri labiau apibūdinama žodžiu poringė: „Legendoms pažymėti lietuviai turi žodį „poringė“. Tas žodis ne pramanytas, bet paimtas iš gyvosios žmonių kalbos. Padavimas – tai pasakojimas apie senovės įvykius, kuriais pasakotojas tiki, kaipo faktais, ir jei dar tie faktai yra surišti su tam tikrais papročiais. Pasakojimai gi su didele doze fantastiško, pasakiško elemento, arba apie įvairius pasivaidenimus – tai jau ne padavimas, bet poringė“ (Dzūkų poringės, p. 171).
„Dzūkų poringėse“ autorius pateikia pastabas, kuriose jis nurodo, kad knygoje tilpusios poringės buvo surašytos iš vietinių gyventojų lūpų. Autorius taip pat išvardija pasakotojų pavardes , nurodo metus, kada jos buvo užrašytos.