Istoriniai rūmų laikrodžiai

Laikrodžiai – kiekvieno iš mūsų kasdieniai palydovai, bet nedaugelis susimąsto, kokį ilgą ir idomų kelią jie nutiksėjo. Pastaraisiais šimtmečiais sukurtų ir ištobulintų laikrodžių mechanizmai buvo talpinami į korpusus, kuriuos visais laikais gamino nagingiausi staliai ir baldžiai, skulptoriai ir juvelyrai, talentingi amatininkai ir dizaineriai. XVI–XIX a. laikrodžiai buvo brangios retenybės, juos galėjo įsigyti tik turtingieji. Rūmams buvo kuriami vienetiniai, o vėliau – ir kartotiniai laikrodžiai, pagaminti iš retų akmenų, marmuro, tauriųjų metalų, ypatingos medienos, porceliano, papuošti pagal laikotarpio stilių, naudojant vėžlio kiautą, perlamutrą ir kitas brangias apdailos medžiagas. Istoriniai laikrodžiai atskleidžia bendras taikomosios dailės epochų raidos tendencijas. Parodoje „Istoriniai rūmų laikrodžiai“ eksponuojami išskirtiniai ir vertingi meno kūriniai. Parodos mecenatų A. Balykos ir A. Boso laikrodžiai sudaro turtingą XIX a. rūmuose vyravusių apdailos stilių kolekciją. Eksponuojami 28 pakabinami, pastatomi laikrodžiai ir jų komplektai iš A. Balykos kolekcijos. Įspūdingi vėlyvojo klasicizmo ir ampyro epochų XIX a. pr. simetriškų monumentalių formų laikrodžiai išpuošti antikiniu dekoru. Auksuotomis save ryjančių gyvačių – amžinybės ir begalybės simbolių, mitologinių deivių ir dievų skulptūromis bei juvelyriniais bareljefais padabinti laikrodžiai buvo neatskiriama to laiko rūmų interjerų dalis. Masyvūs įmantrių XIX a. vid. neobaroko, romantizmo formų laikrodžių korpusai, pagaminti iš lietos bronzos, marmuro, fajanso, porceliano, ištapyti emaliu, inkrustuoti perlamutru, apipinti filigranu, yra tikri meno šedevrai. Parodoje galima pamatyti ir du A. Balykos kolekcijos židinius. Būtent ant jų istoriniuose interjeruose buvo statomi laikrodžiai su žvakidėmis – kandeliabrais.