Vytauto Lietuva

Juzefas Ignacas Kraševskis (1812–1887) – lenkų istorikas, rašytojas, leidėjas, kritikas ir publicistas. Jo knyga „Vytauto Lietuva“, išleista 1850-aisiais, yra kronikinio pasakojimo metodu parašyta Vytauto veiklos istorija pamečiui nuo 1386 iki 1430 metų. Kronikų siužetą autorius pateikia kaip istorinį apsakymą, bet griežtai laikosi istorizmo principo, beveik niekur nenusižengia nei chronologijai, nei istorinei personažų elgsenai. Jis tiksliausias istorikas iš visų romanistų. Apie Vytauto epochą Kraševskis žinojo iš pirmųjų šaltinių – buvo išstudijavęs vokiečių Vygando Marburgiečio ir Posilgės, lenkų Jano Dlugošo, Bernardo Vapovskio ir Marcino Belskio kronikas, rusų Voskresenjės ir Nikono, Lietuvos metraščius, Motiejaus Strijkovskio ir Alberto Kojelavičiaus-Vijūko veikalus.

Knygos autorius laikosi kronikų tradicijos, kartu įterpia išsamesnių pasakojimų, nevengia ir tiesioginės dalyvių kalbos. Vytautas apibūdinamas kaip drąsus, išmintingas, gabus karvedys, plačiau aprašoma jo karinė, o ne diplomatinė veikla. Vytautą Kraševskis vadino genialiu karo vadu ir šį žodį pirmą kartą pavartojo aprašydamas 1394-uosius metus, kai Vilnius buvo ginamas nuo kryžiuočių.

Iš lenkų kalbos vertė Kazys Uscila